Leita ķ fréttum mbl.is

Ręša Bjarna į fundi sjįlfstęšismanna

bjarni jonsson1Bjarni Jónsson rafmagnsverkfręšingur flutti įhugaverša ręšu į fundi į vegum hverfafélaga Sjįlfstęšisflokksins ķ Reykjavķk sem haldinn var sķšdegis ķ gęr. Bjarni hefur oršiš viš beišni Heimssżnar og leyft birtingu ręšunnar hér.

 

 

 

Įhrif Žrišja orkupakka Evrópusambandsins į gerš ķslenzka raforkumarkašarins

 

Ķ įlyktun atvinnuveganefndar Landsfundar Sjįlfstęšisflokksins ķ marz 2018 er eftirfarandi ķ kaflanum um išnašar- og orkumįl:

„Sjįlfstęšisflokkurinn hafnar frekara framsali į yfirrįšum yfir ķslenzkum orkumarkaši til stofnana Evrópusambandsins“.

Spurningin er: snertir žessi įlyktun efni Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ?

Lķtum fyrst į nżtt embętti, sem veršur til hérlendis, ef Alžingi stašfestir innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins ķ EES-samninginn:

Embęttiš hefur manna į millum fengiš ķslenzka heitiš Landsreglari, og į norsku heitir žaš „Reguleringsmyndighet for energi“ eša Yfirvald orkustjórnunar.

Embęttiš mun fara į ķslenzku fjįrlögin og taka viš yfirstjórnunar- og eftirlitshlutverki Orkustofnunar og Išnašarrįšuneytisins meš einokunar- og sérleyfisžįttum orkugeirans, ž.e. Landsneti og dreifiveitunum, yfirfara og samžykkja netmįla žeirra og gjaldskrįr.

Starfsemi Landsreglarans į aš verša algerlega óhįš yfirvöldum landsins, ž.e. framkvęmdavaldinu, og endanlegt śrskuršarvald um įgreiningsmįl vegna starfa hans veršur hjį EFTA-dómstólinum.   Eftirlitsstofnun EFTA, ESA, veršur hinn formlegi eftirlits- og stjórnunarašili Landsreglarans, en ESA mun taka viš tilmęlum, įkvöršunum og śrskuršum frį ACER-Orkustofnun ESB (Agency for the Cooperation of Energy Regulators), sem er undir stjórn framkvęmdastjórnar ESB.  Žaš er yfirlżst forsenda žessa fyrirkomulags, aš ESA geri samhljóša samžykktir og ACER.  Žannig lżtur Landsreglarinn ķ raun bošvaldi Orkustofnunar ESB. 

Hlutverk Landsreglarans veršur m.a. aš hafa eftirlit meš raforkumarkašinum hérlendis.  Hann skal sjį um, aš žessi markašur starfi meš eins višskiptalega skilvirkum hętti og kostur er, og ķ ESB-löndunum hefur žetta veriš tślkaš sem frjįls samkeppnismarkašur, žar sem seljendur og kaupendur hittast rafręnt ķ raforkukauphöll meš sķn sölu- og kauptilboš į tilgreindu orkumagni į tilteknu tķmabili.  Slķkt uppbošskerfi raforku tķškast ķ nokkrum svęšiskauphöllum, sem ķ heild spanna allt ESB-svęšiš, žannig aš uppbošskerfi raforku er hiš vištekna višskiptakerfi ESB meš raforku. 

Annars konar fyrirkomulag, eins og t.d. hiš ķslenzka, žar sem auglżstar gjaldskrįr tķškast fyrir raforku til almennings  og langtķmasamningar um mikil orkukaup, er innan ESB/ACER ekki tališ til žess falliš aš nżta raforkuna meš hagkvęmasta hętti og aš beina raforkunni helzt til žeirra, sem hęsta veršiš vilja borga. 

Landsnet hefur um nokkurra įra skeiš unniš aš undirbśningi raforkukauphallar og reyndar rekiš vķsi aš slķkri fyrir eina tilgreinda žjónustu, śtvegun jöfnunarorku, sem er mismunur įętlašrar og notašrar orku fyrir hverja klukkustund.

 Lķklegt er, aš Landsreglarinn muni hvetja til markašsvęšingar į raforku til almennings ķ anda ESB og benda į, aš slķkt sé góšur undirbśningur fyrir hugsanlega sęstrengstengingu viš Evrópu.  Žaš blasa hins vegar viš alvarlegir annmarkar į slikri markašsvęšingu, m.a. vegna fįkeppni og yfirburšastöšu eins orkuvinnslufyrirtękisins, Landsvirkjunar, meš um 80 % heildarmarkašshlutdeild.  Til samanburšar er heildarmarkašshlutdeild Statkraft ķ Noregi 34 %.  Til leišréttingar į žessu mikla misvęgi į markaši er ekki loku fyrir žaš skotiš, aš  markašsašilar muni kvarta viš ESA eša ESA jafnvel eiga frumkvęši aš kröfugerš į hendur stjórnvöldum um rįšstafanir til aš jafna samkeppnisstöšuna į raforkumarkašinum.     

Um 80 % ķslenzka raforkumarkašarins er bundinn meš langtķmasamningum.  Žeir munu ekki haggast śt gildistķma sinn, hvort sem Ķsland gengur ķ Orkusamband ESB eša ekki, en meiri įhöld eru um, hvaš tekur žį viš, og hvernig nżir raforkusamningar verša, ž.e. hvort langtķmasamningar, t.d. til 20 įra, um raforkuvišskipti, verša taldir ķ samręmi viš reglur um frjįlsa samkeppni į raforkumarkaši.

Ķ žessu sambandi mį lķta til samskipta ESA viš norsku rķkisstjórnina.    Til aš laša til Noregs fjįrfestingar stórišjufyrirtękja  bauš rķkisraforkufyrirtękiš Statkraft slķkum fyrirtękjum lengi vel hagstęšara raforkuverš en į bošstólum var vķšast hvar annars stašar ķ Evrópu gegn skuldbindingum um langtķma raforkukaup ķ dreifšum byggšum Noregs.  Flestir samninganna runnu śt į tķmabilinu 2004-2011.  Žegar rķkisstjórnin įriš 1999 gerši sig lķklega til aš framlengja samningana, žótt uppbošsmarkašur į raforku hefši veriš viš lżši ķ Noregi sķšan 1991,  barst skżr ašvörun frį ESA: slķkir samningar yršu metnir til rķkisstušnings, sem eru óleyfilegir samkvęmt EES-samninginum.   ESA mat žetta žannig, aš slķkir langtķmasamningar, sem taldir voru žó bįšum ašilum hagstęšir, skekkti samkeppnisstöšu annarra evrópskra stórišjufyrirtękja og tók žį ekkert tillit til meiri fjarlęgšar frį mörkušum og hęrra kostnašarstigs ķ Noregi en į meginlandi Evrópu.  Norska rķkisstjórnin hlżddi ESA og įkvešiš var aš framlengja ekki raforkusamningana.  Mikil vinna fór ķ aš finna lausn į žessu, og įriš 2011 įbyrgšist norska rķkiš, til aš višhalda starfsemi orkukręfra verksmišja ķ Noregi, aš žęr fengju hagstęšara verš en į markašinum.  Sķšan hafa veriš geršir langtķmasamningar, sem žó taka miš af markašsverši.  Žetta hefur ESA samžykkt.   Segja mį, aš žessi staša auki óvissu um žaš, hvort nżir langtķmasamningar muni takast į Ķslandi, žegar gamlir samningar renna sitt skeiš į enda og žegar reynt veršur aš gera višbótar samninga viš žį, sem fyrir eru. 

Nś er spurningin sś, hvaša breytingum mį bśast viš į raforkuveršinu į Ķslandi meš uppbošsmarkaši fyrir raforku įn aflsęstrengs til śtlanda ?  Viš žvķ er varla hęgt aš gefa annaš en véfréttarsvar: veršiš mun rįšast af framboši og eftirspurn.  Žetta žżšir, aš žaš mun sveiflast innan sólarhringsins, vikunnar og įrstķmans.

Vķkjum nś aš millilandatengingum rafkerfa.  Eitt af meginstefnumišum Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB og eitt af meginhlutverkum Orkustofnunar ESB, ACER, er aš auka flutningsgetu raforku į milli ESB-landanna śr nśverandi 10 % af vinnslugetu raforku og ķ 30 % og śtrżma žar meš flöskuhįlsum flutningskerfisins, svo aš forsendur skapist til jöfnunar raforkuveršs į milli ESB-landanna.  Mišaš er viš, aš munurinn verši mest 2 EUR/MWh eša  0,25 ISK/kWh.  Til aš vinna žetta meš skipulegum hętti lét framkvęmdastjórn ESB semja kerfisžróunarįętlun til 10 įra um ęskilegar millilandatengingar og ber öllum ašildarlöndum aš laga sķnar kerfisįętlanir aš henni og styšja viš framkvęmd hennar meš rįšum og dįš. 

Nś vill svo til, aš į forgangsverkefnaskrį kerfisžróunarįętlunar ESB/ACER er aflsęstrengur į milli Ķslands og Bretlands.  Hann er žar į hagkvęmniathugunarstigi, og stęrš hans er žar af leišandi óįkvešin.  Ef žessi sęstrengur kemst upp į hönnunarstig og Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn veršur samžykktur į Alžingi, žį veršur Landsnet aš taka hann meš ķ kerfisįętlun sķna.

Žaš veršur Landsreglarinn, sem fį mun žaš hlutverk aš skilgreina kröfurnar, sem žarf aš uppfylla til aš fį leyfi fyrir lagningu sęstrengs.  Ef umsękjandinn uppfyllir alla skilmįlana, žį veršur ekki séš, hvernig leyfisveitandinn, Orkustofnun, getur hafnaš umsókninni.  Slķkt veršur illa žokkaš af ACER, og stjórnvöld hérlendis verša žar meš talin leggja stein ķ götu sameiginlegrar kerfisžróunarįętlunar.  Žaš er mjög lķklegt, aš umsękjandinn kęri slķka synjun til ESA, og žaš er litlum vafa undirorpiš, hvernig ESA og EFTA-dómstóllinn munu śrskurša um žennan sęstreng. 

Verši lagšur hingaš aflsęstrengur, er žaš Landsreglarinn, sem įkvešur ķ hvaša raforkukauphöll Ķsland veršur, og Landsreglarinn setur reglurnar um žaš, hvernig orkuflęšinu veršur stjórnaš um strenginn.  Žaš er langlķklegast, aš raforkumarkašur Nord Pool verši fyrir valinu, og žar eru fyrir 20 Evrópulönd, t.d. hin Noršurlöndin, Bretland og Žżzkaland.   

Žaš er lķklegt, aš hinn örlitli markašur almennra raforkunotenda į Ķslandi muni finna harkalega fyrir tengingunni inn į Nord Pool.  Veršiš žar nśna markast mest af eldsneytisverši og framboši slitróttra endurnżjanlegra orkulinda į borš viš sól og vind.  Raforkuverš ķ landinu mun įn vafa hękka, og heildsöluverš rafmagns verša lķklega litlu nešan viš veršiš į Bretlandi.  Raforkuveršiš į Bretlandi er sveiflukenndara en į Noršurlöndunum, og žess mun žį gęta hérlendis.   Ekki mun bęta śr skįk, aš gjaldskrįr Landsnets til almennings og stórišju munu hękka, af žvķ aš samkvęmt reglum ESB/ACER verša landsmenn sjįlfir aš bera kostnašinn af naušsynlegri styrkingu flutningskerfisins frį virkjunum aš landtökustaš sęstrengsins.

Spurningunni, sem varpaš var fram ķ upphafi veršur žess vegna ašeins meš réttu svaraš žannig, aš tilvitnuš Landsfundarįlyktun į algerlega viš Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB.  Téšur lagabįlkur felur raunverulega ķ sér valdframsal frį Ķslandi til Orkustofnunar ESB.

 

Garšabę, 30.08.2018 / Bjarni Jónsson, rafmagnsverkfręšingur      

 

 


Sjįlfstęšismenn eru algjörlega į móti orkupakka ESB

virkjunAf gefnu tilefni, um leiš og viš minnum į fund sjįlfstęšismanna um mįliš į eftir, endurflytjum viš žessa frétt frį žvķ ķ maķ ķ įr: 

Ķslendingar eru į móti žvķ valdaframsali ķ orkumįlum sem nżjar tilskipanir ESB fela ķ sér. Žetta er nišurstaša nżrrar skošanakönnunar sem Heimssżn hefur fengiš fyrirtękiš Maskķnu til aš gera. Spurt var: Ertu fylgjandi eša andvķg(ur) žvķ aš aukiš vald yfir orkumįlum į Ķslandi verši fęrt ti l evrópskra stofnana? Sam­tals eru 80,5% žjóšarinnar and­vķg žvķ aš fęra vald yfir ķs­lensk­um orku­mįl­um til evr­ópskra stofn­ana. Žar af eru 57,4% mjög and­vķg og 23% frek­ar and­vķg. Hins veg­ar eru 8,3% hlynnt žvķ.

Sjį hér įréttingu Heimssżnar ķ tilefni af įformum um upptöku žrišja orkupakka ESB i EES-samninginn.

Mbl.is greinir svo frį könnuninni:

Til­efni könn­un­ar­inn­ar er umręša į und­an­förn­um mįnušum um fyr­ir­hugaša žįtt­töku Ķslands ķ svo­nefnd­um žrišja orkupakka Evr­ópu­sam­bands­ins og Orku­stofn­un sam­bands­ins ķ gegn­um Eft­ir­lits­stofn­un EFTA (ESA) vegna ašild­ar lands­ins aš EES-samn­ingn­um.

 

Meiri­hluti kjós­enda allra flokka and­vķg­ur

Meiri­hluti stušnings­manna allra stjórn­mįla­flokka sem eiga full­trśa į Alžingi er and­vķg­ur žvķ aš fęra vald yfir orku­mįl­um į Ķslandi til evr­ópskra stofn­ana. Mest andstašan er į mešal stušnings­manna Sjįlf­stęšis­flokks­ins žar sem 91,6% eru and­vķg og 2,8% hlynnt.

Žar į eft­ir koma stušnings­menn Flokks fólks­ins meš 64,1% and­vķg og 6,3% hlynnt, Sam­fylk­ing­ar­inn­ar meš 63,8% and­vķg og 18,6% hlynnt og loks stušnings­menn Pķrata meš 60,8% and­vķg og 18,7% hlynnt. Ašrir stušnings­menn flokk­anna eru ķ mešallagi and­vķg­ir/ā€‹fylgj­andi.

Žeir sem bśa utan Reykja­vķk­ur and­vķg­ari

Žegar kem­ur aš kynj­um eru 83,8% kvenna and­vķg žvķ aš vald yfir stjórn ķs­lenskra orku­mįla sé fęrt til evr­ópskra stofn­ana og 5,5% fylgj­andi į mešan 77,7% karla eru and­vķg og 10,4% hlynnt. Andstašan eykst eft­ir žvķ sem fólk er eldra og meiri andstaša er utan Reykja­vķk­ur.

Hvaš mennt­un varšar eru žeir sem eru meš fram­halds­skóla­próf/ā€‹išnmennt­un mest and­vķg­ir eša 85,6% žeirra en 5% hlynnt. Žį koma žeir sem eru meš grunn­skóla­próf (79,2% and­vķg og 8,2% hlynnt) og žeir sem hafa hį­skóla­próf (77,8% and­vķg og 9,7% hlynnt).

Žegar kem­ur aš tekj­um er andstašan viš slķka fęrslu į valdi śr landi mest į mešal žeirra sem eru meš 800-999 žśsund krón­ur ķ mįnašarlaun (88,5% and­vķg og 3,5% hlynnt) og nęst mest hjį žeim sem eru meš 400-549 žśsund krón­ur (84,4% hlynnt og 5,7% hlynnt).


ESB grefur undan lżšręši ķ Svķžjóš

EUtystSęnska rķkisśtvarpiš greinir frį nżbirtri rannsóknarskżrslu vķsindamanna sem gagnrżna hve lķtiš rętt er um stór ESB-mįl fyrir kosningarnar sem verša ķ byrjun nęsta mįnašar. Vķsindamennirnir segja aš žar meš sé grafiš undan lżšręšislegri umręšu um stór mįl svo sem ašildargjöld Svķžjóšar, innflytjendamįl og Brexit.

Rolf Fredriksson, fréttamašur SVT, segir żmislegt benda til aš ašildargjöld Svķžjóšar muni aukast - en um žaš sé ekkert rętt ķ Svķžjóš. Žį kemur fram aš kjósendur viti varla hvaša skošanir flokkar og stjórnmįlamenn hafi į ESB-mįlum. Ein af įstęšum žess aš ESB-mįlin eru ekki rętt eru mismunandi skošanir stjórmmįlamanna og kjósenda žeirra. Stjórnmįlamenn vilji einfaldlega ekki ręša um stór įlitamįl sem tengjast ESB af žvķ aš kjósendur žeirra eru ósammįla žeim. Žetta er stórt lżšręšislegt vandamįl, segja höfundar nżlegrar skżrslu um efniš.


Ine Marie leggst į Gušlaug Žór

Žingmašur norska Mišflokksins, Sig­bjųrn Gj­elsvik, telur forkastanlegt aš utanrķkisrįšherra Noregs, Ine Marie Erik­sen Sųrei­de, skuli vera aš reyna aš beita Gušlaug Žór Žóršarson, utanrķkisrįšherra Ķslands, og Ķslendinga žrżstingi til aš samžykkja tilskipun um žrišja orkupakka Evrķpusambandsins. Žingmanninum finnst aš Ķslendingar eigi taka sjįlfir įkvöršun įn žess aš Noršmenn séu aš skipta sér af slķku. Norskir fjölmišlar greina frį žessu - og Morgunblašiš segir frį žessu hér.


mbl.is Sögš beita Ķsland žrżstingi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Klįrt stjórnarskrįrbrot ef framselja į vald ķ orkumįlum til Evrópusambandsins

haraldurŽaš er klįrt  stjórnarskrįrbrot ef framselja į vald ķ orkumįlum til Evrópusambandsins. Žetta var mešal žess sem fram kom ķ mįli Haraldar Ólafssonar formanns Heimssżnar ķ sķšdegisśtvarpi Śtvarps Sögu ķ gęr. 

Haraldur segir žęr hugmyndir um valdaframsal ķ žessum efnum frįleitar, enda sé nįnast öll žjóšin į móti valdaframsali “ žaš er alveg ótrślegt aš nokkrum skuli detta ķ hug aš leggja slķkt til viš sjįlft Alžingi, žetta er alveg ótrślegt og alveg śt ķ höll“,segir Haraldur. Haraldur segir aš žaš aš framselja vald til Evrópusambandsins megi lķkja viš žaš sem hann kallar pylsukenninguna ” ef žś tekur sneiš af spęgipylsu žį er alveg sama hversu žunna sneiš žś skerš žį veršur pylsan į endanum bśin, og žannig allt vald komiš yfir til Evrópusambandsins“.

Hlusta mį į žįttinn hér.

 


Óli Björn segir framsal valdheimilda óstjórnlegt reglufargan

olibjornÓli Björn Kįrason, žingmašur Sjįlfstęšisflokksins, segir ķ grein ķ Morgunblašinu ķ dag aš framsal valdheimilda meš EES-samningnum hafi oršiš meira en nokkurn óraši fyrir og aš ķslenskt samfélag sé aš breytast ķ reglugeršarsamfélag. Hvorki almenningur né kjörnir fulltrśar į Alžingi eigi möguleika į aš móta regluverkiš aš neinu marki.

Óli Björn segir EES-samninginn nś allt annan en žann sem var samžykktur į sķnum tķma. Žį segir Óli Björn aš Alžingi hafi aldrei lįtiš reyna į stjórnskipulegan fyrirvara sem žó hafi veriš ein helsta forsenda žess aš samningurinn var samžykktur hér į landi ķ upphafi.

Žį segir Óli og vitnar til orša Bjarna Benediktssonar, formanns Sjįlfstęšisflokksins:

Ķ umręšum um lög um afleišuvišskipti ķ febrśar sķšastlišnum benti hann į aš Ķslendingar stęšu frammi fyrir žvķ „ķ hverju mįlinu į eftir öšru, žaš er nįnast oršinn įrlegur višburšur, aš Evrópusambandiš krefst žess žegar viš tökum upp Evrópugeršir, tilskipanir eša reglugeršir, aš viš Ķslendingar fellum okkur viš aš sęta bošvaldi, śrslitavaldi, sektarįkvöršunum eša meš öšrum hętti skipunum frį alžjóšastofnunum sem Evrópusambandiš hefur komiš sér upp en viš eigum enga ašild aš“. Meš žessu sé vegiš aš grunnstošum EESsamningsins og tveggja stoša kerfinu.

 

Grein Óla Björns er birt ķ Morgunblašinu ķ dag.


Aušlindir ķ eigu žjóšar er įrétting um fullveldi

Žeir atburšir sem nś hafa oršiš, m.a. stórfelld jaršakaup erlendra ašila og įhyggjur af eignarhaldi einstaklinga eša lögašila į landi eša bśjöršum eru žess ešlis aš varpa öšru ljósi į hugmyndir um stjórnarskrįrįkvęši um nįttśruaušlindir.Yfirlżsing um aš aušlindir ķ nįttśru Ķslands tilheyri ķslensku žjóšinni felur ķ sér įréttingu į fullveldi Ķslands yfir landi og aušlindum. 

Žetta kemur m.a. fram ķ grein um fullveldi og aušlindir eftir Įgśst Žór Įrnason og Ragnheiši Elfu Žorsteinsdóttur, kennara viš lagadeild Hįskólans į Akureyri, sem birt var ķ Morgunblašinu sķšastlišinn fimmtudag.  

Ķ greininni segir m.a.:

"Umręša žessi er mikilvęg og tķmabęr, ekki sķst ķ ljósi žess įhuga sem Ķslendingar hafa sżnt žvķ aš binda ķ stjórnarskrį įkvęši um nįttśruaušlindir. Eign į landi fylgja żmis réttindi, eins og til aušlindanżtingar, en flestar aušlindir Ķslands eru bundnar landi. Fullveldisréttur Ķslands yfir landi er einn žįttur/hluti fullveldisins og žess aš vera sjįlfstęšur lögašili aš žjóšarétti. Fullveldisréttur Ķslands felur žaš ķ sér aš Ķsland hefur eitt heimild til žess aš setja lög og reglur og aš framfylgja žeim į yfirrįšasvęši sķnu.

Eins og mįlum er hįttaš eru nęr engar hömlur į kaupum EES-borgara į landi į Ķslandi. Fram til žessa hefur naušsyn žess aš setja ķ stjórnarskrį įkvęši um nįttśruaušlindir fyrst og fremst snśist um fiskveišiaušlindina og naušsyn žess aš lżsa tilteknar aušlindir žjóšareign, ž.e. aš aušlindir ķ nįttśru Ķslands sem ekki eru undirorpnar einkaeignarrétti. Įkvęši af žvķ tagi er hins vegar takmarkaš aš žvķ leyti aš žaš snżst fyrst og fremst um eignarrétt į aušlindum en lögum samkvęmt rķkir ekki svo mikil óvissa um hann. Žessi įhersla į eignarrétt aš aušlindum birtist til aš mynda ķ žjóšaratkvęšagreišslu žeirri sem fram fór įriš 2012 žar sem spurt var: „Vilt žś aš ķ nżrri stjórnarskrį verši nįttśruaušlindir sem ekki eru ķ einkaeigu lżstar žjóšareign?“ Af gildum atkvęšum svörušu 74% spurningunni jįtandi en mestur stušningur fékkst viš aš stjórnarskrįrbinda aušlindaįkvęši af žeim sex spurningum sem atkvęši voru greidd um."

Sķšar segir:

"Žęr tillögur sem komiš hafa fram um breytingar į stjórnarskrį eru žvķ marki brenndar aš žęr leysa ekki sérstaklega śr žessu įlitaefni žar sem žęr hafa um of beinst aš eignarhaldi. Meš tveimur undantekningum žó. Annars vegar tillaga stjórnlaganefndar frį įrinu 2010 um aš aušlindir ķ nįttśru Ķslands vęru žjóšareign sem bęri aš nżta į sjįlfbęran hįtt til hagsbóta landsmönnum öllum. Hins vegar tillaga sem fram kom ķ frumvarpi sem lagt var fyrir Alžingi haustiš 2016 žar sem žvķ er lżst ķ 1. mgr. aš „aušlindir ķ nįttśru Ķslands [skuli] tilheyra ķslensku žjóšinni. Žęr ber[i] aš nżta į sjįlfbęran hįtt og til hagsbóta landsmönnum öllum.“

Įkvęši ķ stjórnarskrį um aušlindir ķ nįttśru Ķslands er žvķ įkaflega vandmešfariš. Žaš žarf aš gagnast žegar upp koma óžekkt og nż vandamįl og žvķ er mikilvęgt aš žaš feli ķ sér stefnu og hugmyndir okkar um žaš hvernig viš viljum aš nįttśruaušlindir séu nżttar, til hagsbóta hverjum og hverjum žęr tilheyra. Yfirlżsing um aš aušlindir ķ nįttśru Ķslands tilheyri ķslensku žjóšinni felur ķ sér įréttingu į fullveldi Ķslands yfir landi og aušlindum. Žaš fer žvķ vel į žvķ aš ręša žennan žįtt fullveldisins į aldarafmęli žess."

 


Heimssýn

Heimssýn

hreyfing sjálfstæðissinna í Evrópumálum, eru þverpólitísk samtök þeirra sem telja hagsmunum Íslendinga best borgið með því að halda áfram að vera sjálfstæð þjóð utan Evrópusambandsins.

Heimilisfang: Ármúla 6, 108 Reykjavík.

Sími 859 9107.


Nánar um Heimssýn

Vertu með!

Frjáls framlög

Eldri fęrslur

Įgśst 2018
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (16.11.): 2
  • Sl. sólarhring: 17
  • Sl. viku: 179
  • Frį upphafi: 948221

Annaš

  • Innlit ķ dag: 2
  • Innlit sl. viku: 148
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband