Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2007

Efnahagur ESB 20 įrum į eftir efnahag Bandarķkjanna

Breska višskiptablašiš Financial Times greindi ķ byrjun mars sl. frį nišurstöšum rannsóknar į vegum Eurochambres sem benda til žess aš efnahagur Evrópusambandsins sé nś 20 įrum į eftir efnahags Bandarķkjanna og aš biliš žar į milli fari auk žess vaxandi.


Svķar hafa ekki tapaš į žvķ aš standa utan evrusvęšisins

Fjįrmįlarįšherra Svķžjóšar, Anders Borg, sagši ķ vištali viš sęnska višskiptavefritiš E24 22. aprķl sl. aš bęši efnahagslegir og pólitķskir ókostir žess fyrir Svķa aš standa utan viš evrusvęšiš vęru hverfandi og aš ašrir žęttir, s.s. umbętur į vinnumarkaši, vęru mun mikilvęgari forsendur hagvaxtar ķ ašildarrķkjum Evrópusambandsins. Borg tók Finnland sem dęmi um rķki sem hefši bśiš viš mikinn hagvöxt jafnvel žó žaš hefši ekki tekiš upp evruna sem gjaldmišil.


Tengsl Ķslands og Evrópusambandsins

Ašfararorš:
Ķ marz 2007 gaf forsętisrįšuneytiš śt skżrslu meš ofangreindu heiti.  Žar er um aš ręša skżrslu Evrópunefndar, undir formennsku Björns Bjarnasonar, dóms-og kirkjumįlarįšherra, um “samstarfiš į vettvangi EES og Schengen og um įlitaefni varšandi hugsanlega ašild Ķslands aš Evrópusambandinu”.

Nefndin hefur safnaš saman grķšarlegum fróšleik į 136 blašsķšum.  Fulltrśar stjórnmįlaflokkanna, sem sęti įttu ķ nefndinni, įlykta ķ lokin um žaš, hvort rįšlegt sé fyrir Ķsland aš hefja ašildarvišręšur, og koma nišurstöšur žeirra ekki į óvart.

Af öllum sólarmerkjum aš dęma stendur samstarf Ķslendinga viš ESB traustum fótum innan vébanda EES og gęti haldiš įfram, žó aš buršarįs EFTA-stošar EES, Noregur, félli śr skaptinu, en ekkert bendir hins vegar til žess, aš įhugi Noršmanna fyrir ESB-ašild fari vaxandi um žessar mundir, nema sķšur sé.

Žaš veršur heldur ekki séš, viš lestur skżrslunnar, aš hagsmunum Ķslands verši betur borgiš meš fullri ašild aš ESB en meš EES-ašildinni.  Žar sem Ķsland er rķkasta land EES, aš Noregi undanskildum, mundi rķkisstjóšur Ķslands žurfa aš greiša hįmarks gjöld til ESB, en žau nema nś 1,24 % af VLF (verg landsframleišsla) eša yfir 12 miö. kr.  Nefndin telur, aš nettó kostnašur Ķslands yrši um 4 mia. kr, en hann fęri vafalaust vaxandi.  Kostnašur viš framkvęmd EES samningsins er um 1,5 mia. kr., og talsveršar upphęšir koma til landsins aftur.

Mikil óvissa mundi myndast um yfirrįš ķslenzkra aušlinda viš ašild aš ESB.  Veršur nįnar fjallaš um aušlindirnar sķšar ķ žessari grein. 

Skżrslan:
Nś veršur stiklaš į stóru um innihald skżrslunnar meš ķvafi frį greinarhöfundi, en į engan hįtt reynt aš gera henni tęmandi skil į žessum vettvangi.

Ķ skżrslunni er stofnunum ESB lżst og formlegum tengslum žeirra viš EES.  Įkvaršanaferli ESB er rakiš, en žaš er afar žunglamalegt og ólżšręšislegt, enda upphaflega 6 rķkja kerfiš enn viš lżši.  Žjóšverjar, sem nś eru ķ forsęti Rįšherrarįšsins, leggja nś höfušįherzlu į uppstokkun stjórnkerfisins meš innleišingu stjórnarskrįrsįttmįla, žó aš hann verši ķ śtvatnašri mynd.  Bretar og fjórar ašrar ašildaržjóšir eru andvķgar žvķ og telja meira um vert aš koma į efnahagslegum umbótum, enda eru efnahagsmįlin “Akkilesarhęll” ESB.

Undanžįgur og ašlaganir ESB-gerša aš ķslenzkum ašstęšum samkvęmt EES-samninginum eru raktar, en žęr eru aušvitaš mun fleiri en fįst mundu viš fulla ašild.  Innan viš 7 % af heildarfjölda ESB-gjörša į įrabilinu 1994-2004 voru teknar inn ķ EES-samninginn samkvęmt upplżsingum Davķšs Oddssonar į Alžingi 2005.  Lagasetning Alžingis er aš u.ž.b. einum fimmtungi vegna EES-ašildar Ķslands, en ķ ESB-löndunum er žetta hlutfall fjórir fimmtungar.

EES samningurinn nęr hvorki til utanrķkis-, öryggis- né varnarmįla, og hefur sś stašreynd śrslitažżšingu um fullveldi Ķslands.  Žį fellur sjįvarśtvegur einnig utan gildissvišs EES-samningsins. 

Sjįvarśtvegur:
Žróun atvinnuhįtta į Ķslandi frį 1994, er samningurinn um EES tók gildi, hefur veriš ķ įtt til sķaukinnar fjölbreytni, og žjóšfélagiš er nś žjónustusamfélag, žar sem žjónustustörf nema 70 % af heildarfjölda, išnašarstörf 22 % og störf ķ landbśnaši og fiskveišum 8 %.  Hins vegar vega sjįvarafuršir langžyngst ķ vöruśtflutningi landsmanna eša 57 % ķ söluandvirši tališ įriš 2005, en nema um helmingi um žessar mundir.  Vęgi greinarinnar ķ landsframleišslunni nemur um 6,5 %, en innan ESB er žetta hlutfall innan viš 1 %.  Įriš 2004 veiddu Ķslendingar um 1,8 % af žeirri veiši, sem žį var gefin upp ķ heiminum, en grunur leikur į um verulegar sjóręningjaveišar vķša.  Samkvęmt žessu voru Ķslendingar ķ 13. sęti fiskveišižjóša, hvaš magn įhręrir.  Af žessu sést, aš sjįvarśtvegurinn er fjöregg ķslenzku žjóšarinnar og aš meš öllu er óverjandi aš tefla afkomu hans eša gjaldeyristekjum žjóšarinnar af sjįvaraušlindum ķ tvķsżnu.

Megniš af sjįvarafuršunum eša 75 % fóru til ESB įriš 2005, og voru Ķslendingar žar meš mesta višskiptažjóš ESB meš sjįvarafuršir eša 8,3 % af heild.  Viš sjįum af žessu, aš višskiptastaša Ķslands gagnvart ESB er sterk og veršur ę sterkari vegna aflasamdrįttar ESB-landanna og aukinnar įherzlu į hollustufęši į žeim bęnum.

Žaš hefur mikil umręša oršiš hérlendis um, hvaš yrši um forręši yfir fiskveišistefnu og eignarrétt sjįvaraušlindarinnar viš inngöngu ķ ESB.  Skżrslan svarar žeim spurningum ķ žeim męli, sem unnt er.  Žetta veit enginn til fullnustu fyrr en aš loknum samningum, og jafnvel eftir žaš geta forsendur breytzt.  Lįtum skżrsluna tala: „Lagasetningarvald į sviši sjįvarśtvegs er fyrst og fremst hjį stofnunum ESB, og ašildarrķkin hafa framselt vald til stefnumótunar į sviši sjįvarśtvegs til sambandsins.“.

Og enn:“Öll ašildarrķki ESB hafa ótvķręšan rétt fyrir fiskiskip sķn til aš veiša į öllum mišum ašildarrķkjanna innan 200 sjómķlna“.  Hįlmstrį žeirra, sem sękja vilja um inngöngu ķ ESB er žetta: „Rįšherrarįšiš skiptir hįmarksafla į milli (ašildarrķkjanna) samkvęmt reglu um hlutfallslegan stöšugleika.“.  Žessi regla um „hlutfallslegan stöšugleika“ gęti „į góšum degi“ gefiš okkur Ķslendingum rétt til óbreyttrar veišihlutdeildar innan hinnar 758 žśsund ferkķlómetra efnahagslögsögu, en alls er óvķst meš flökkustofna og veišar utan ķslenzku lögsögunnar.  Aš ganga ķ ESB upp į žessi bżti, annars algerlega aš žarflausu, jafnast į viš aš fela skessum fjöregg sitt, sem žęr strax fęru žį aš gamna sér viš aš kasta į milli sķn. 

Evran:
Ekki er tališ, aš upptaka evru į Ķslandi yrši trśveršug įn ašildar aš Efnahags-og myntbandalagi Evrópu, EMU, og til aš komast žar inn žarf fyrst aš ganga ķ ESB.  Ef viš tękjum upp evru įn žessarar ašildar, mundum viš ekki njóta neins stušnings Evrópubankans ķ Frankfurt, žegar hremmingar dyndu yfir efnahagslķfiš, og mundum heldur ekki hafa neinar skuldbindingar gagnvart žessum ašilum. Af žessum sökum yrši freistingin sterk aš afleggja evruna, ef į móti blési, og markašurinn mundi vęntanlega óttast žaš.

Nś hafa 13 lönd af 27 ķ ESB tekiš upp evru, og fleiri stefna aš upptöku į nęstu įrum.  Žó ekki öll, og er skemmst aš minnast höfnunar Dana og Svķa ķ žjóšaratkvęšagreišslu. Brezka fjįrmįlarįšuneytiš undir forystu Gordon Brown, fjįrmįlarįšherra og tilvonandi forsętisrįšherra,  setti į sķnum tķma nokkur skilyrši, sem brezkt efnahagslķf og sterlingspundiš žyrftu aš uppfylla įšur en brezka žjóšin yrši spurš, hvort hśn vildi afleggja pundiš.  Žetta var hugsaš sem ašlögunarferli aš Breta hįlfu, en nišurstašan varš sś, aš of mikill munur vęri į žróun efnahagslķfs Bretlands og evrulands til aš gerlegt vęri aš taka upp evru. Auk žess er óįnęgja rķkjandi į Bretlandi meš ašildina aš ESB, svo aš afar ósennilegt er, aš Bretar muni ķ fyrirsjįanlegri framtķš kasta sterlingspundinu fyrir róša ķ žjóšaratkvęšagreišslu til aš gangast undir jaršarmen evrunnar. Hvernig halda menn žį, aš ašlögun af žessu tagi tękist hér į Ķslandi ?

Eftirfarandi skilyrši eru sett aš hįlfu EMU fyrir upptöku evru:

  • rekstrarhalli rķkissjóšs sé minni en 3 % af LF (landsframleišslu)
  • heildarskuldir rķkissjóšs minni en 60 % af LF
  • veršbólgan lęgri en 1,5 % yfir mešalveršbólgu žeirra žriggja landa, žar sem hśn er lęgst
  • langtķmavextir minna en 2 % hęrri en vextir, žar sem veršlag er stöšugast
  • ašild aš gengissamstarfi Evrópu, ERM, žar sem leyfileg vikmörk eru +/- 15 %, įn gengisfellingar ķ a.m.k. 2 įr.

Fyrstu tvö skilyršin uppfylla Ķslendingar, en hin žrjś ekki sem stendur, žótt  žeir gętu sennilega uppfyllt žau. Ķ skżrslunni kemur fram, aš óvissa rķkir um heildar įhrif af upptöku evru į efnahagslķfiš hérlendis.

Kostir:
Aukinn veršstöšugleiki, lęgri višskiptakostnašur og aukin samkeppni.

Gallar:
Fyrir innlenda hagstjórn yršu stjórntęki peningamįla ekki lengur tiltęk, sem gęti haft ķ för meš sér veršbólgu į uppgangstķmum og mikiš atvinnuleysi ķ efnahgslęgšum, af žvķ aš efnahagssveiflan er meš öšrum hętti į Ķslandi en į meginlandi Evrópu.

Žegar kostir og gallar eru vegnir, viršast meiri lķkur standa til žess, aš upptaka evru mundi draga śr hagvexti hérlendis, og vęri žį ver fariš en heima setiš.  Į tķmabilinu 2000-2004 var hagvöxtur hįtt ķ tvöfalt hęrri į Ķslandi en ķ evrulandi (3,5 % į móti 1,9 %), en hann var žó enn hęrri į Ķrlandi (6,0 %), Lśxembśrg (4,1 %) og Spįni (3,8 %). Skżrslan tekur ekki af öll tvķmęli um įhrif žess į hagvöxtinn hérlendis aš taka upp evru, en įhęttan er mikil.
  
Hvaš er ESB ?
Evrópusambandiš į sér ekki sinn lķka ķ heiminum.  Žaš er hvorki rķki į viš Bandarķki Noršur Amerķku (BNA) né er žaš einvöršungu samstarfsvettvangur rķkisstjórna.  Žaš er vettvangur rķkjasamstarfs, žar sem ašildarrķkin hafa framselt hluta af fullveldi sķnu til yfiržjóšlegs valds ķ Brussel.

Meš hęsta valdiš fer Rįšherrarįšiš, žar sem leištogar ašildarrķkjanna sitja.  Žeir skiptast į um formennskuna og gegna henni 6 mįnuši ķ senn.  Į fyrra įrshelmingi 2007 er Angela Merkel, Žżzkalandskanzlari, forseti Rįšsins.  Rįšiš hittist fjórum sinnum į įri og mótar stefnu ESB og felur Framkvęmdastjórninni śtfęrsluna.  Ķ Rįšinu ręšur veginn meirihluti atkvęša, žar sem atkvęšavęgi hvers ręšst af fjölmenni žjóšar hans, nema ķ einstökum mįlum, t.d. viš skattlagningu, žar sem eitt mótatkvęši fellir mįliš.  Ķ Rįšinu situr nś  utanrķkismįlastjóri ESB, sem mun breytast ķ utanrķkisrįšherra, ef stjórnarskrįar sįttmįlinn veršur stašfestur ķ einhverri mynd.  Hvert ašildarrķki skipar sinn framkvęmdastjóra til 5 įra ķ senn ķ Framkvęmdastjórnina.   Žannig eru žar nś 27 framkvęmdastjórar, sem stjórna 20 000 manna skrifstofubįkni. Framkvęmdastjórnin semur lagafrumvörp, gefur śt tilskipanir og framfylgir fjįrhagsįętlun ESB, sem nś nemur um 115 miö. evra.  Framkvęmdastjórnin gerir samninga viš önnur rķki. Forseti Framkvęmdastjórnar er skipašur af rįšherrarįšinu til 5 įra ķ senn.  Forseti er nś Portśgalinn Barroso.

Žrišja stošin ķ ESB kerfinu er Evrópužingiš, sem kosiš er til 5 įra ķ senn ķ almennum kosningum ķ ašildarlöndunum og afgreišir lagafrumvörp, ž.m.t. fjįrlög. Žarna eiga 785 manns sęti og koma frį ašildarlöndum nokkurn veginn ķ hlutfalli viš ķbśafjölda.  Žingmennirnir halda fundi ķ Brussel og žingnefndir starfa ķ Strasbourg. Žingiš getur sett af alla Framkvęmdastjórnina, og hefur žaš gerzt einu sinni, vegna spillingar.

Fjórša stošin er Evrópudómstóllinn ķ Luxembourg, sem hefur lögsögu um mįl, sem undir ESB heyra.  Žar er einn dómari frį hverju ašildarlandi.

Žaš var 25. marz 1957, aš fulltrśar 6 rķkja; Frakklands, V-Žżzkalands, Ķtalķu og Benelśx landanna žriggja, hittust ķ sölum Horatiusar og Curiatiusar ķ Kapķtólusafninu ķ Róm undir risaveggmyndum 16. aldar af blóšugri sögu Rómarborgar til aš undirrita Rómarsamninginn.  Ęšsta markmiš hans var einmitt aš varšveita frišinn ķ Evrópu, og žaš hefur tekizt frįbęrlega.  Žó rķkir engin hrifning į ESB į mešal ķbśa ašildarlandanna, žar sem un helmingur telur ESB vera landi sķnu til trafala.  Ašalįstęšan er efnahagsleg stöšnun vegna tregšu viš aš stokka upp reglugeršafargan og viš aš draga śr skriffinnsku.  Afleišingin hefur veriš hręšilegt atvinnuleysi, 8 %-10 % aš jafnaši ķ kjarnarķkjunum 15, sem er tvöfalt meira en ķ BNA, og hagvöxtur aš jafnaši ašeins 2 % sķšasta įratuginn, en 3 % ķ BNA.  Efnahagskerfi BNA er lķtils hįttar stęrra en ESB, en munurinn eykst, og VLF į mann er 30 % meiri ķ BNA meš 2 % įrlegri aukningu m.v. 1,5 % ķ ESB.  Žaš įtti aš snśa žessari žróun viš meš upptöku evru 1999 og Lissabon yfirlżsingunni įriš 2000.  Žar var markiš sett į „aš gera Evrópu aš samkeppnihęfasta og kraftmesta žekkingardrifna efnahagskerfi heims“ įriš 2010.  Ašferšin įtti aš vera aš żta undir einkaframtakiš, auka fé til rannsókna og žróunar og losa um višjar vinnumarkašar og vörumarkašar.  Žvķ fer vķšs fjarri, aš žetta gangi allt eftir.  Žó hefur gengiš vel hjį Dönum, Svķum, Bretum, Finnum og Ķrum (ašeins 2 sķšast nefndu meš evru), en illa hjį stęrstu žjóšum evrusvęšisins, Frökkum, Žjóšverjum og Ķtölum.  Evran hefur žó aukiš višskipti innan evrusvęšisins um 5 % - 15 % aš mati OECD, og hśn veitir bandarķkjadal samkeppni, žar sem 25 % af gjaldeyrisforša heimsins er nś ķ evrum. 

Sķšustu tvo įratugina hafa stjórnendur ESB veriš uppteknastir viš aš skipuleggja stofnanir ESB og uppbyggingu til aš fį sambandiš til aš virka ķ lķkingu viš rķki.  Ķ žessu skyni hafa veriš geršir 5 sįttmįlar frį Rómarsamninginum. Gengur žetta žannig, aš meirihluti ašildarlanda getur fariš fram į gerš žessara višbótar sįttmįla viš Rómarsamninginn, en öll löndin verša hins vegar aš samžykja afraksturinn, svo aš sįttmįlinn öšlist gildi:

  1. Žetta ferli hófst meš Evrópsku einingar lögunum („Single European Act) įriš 1986 (ķ gildi 1987), žar sem falliš var frį kröfunni um einingu viš įkvaršanatöku, og aukinn meirihluti leyfšur.  Žetta var naušsynleg forsenda lagasetningar um sameiginlega innri markašinn įriš 1992.
  2. Įriš 1989 hafši Jacques Delors, žįverandi forseti Framkvęmdastjórnar, frumkvęši aš nżrri samrįšstefnu rķkisstjórna ESB ķ andstöšu viš Breta.  Varš śr henni Maastricht sįttmįlinn įriš 1992 (ķ gildi 1993), žar sem forskrift var gefin fyrir sameiginlegri mynt įriš 1999 og sameiginlegri utanrķkis-og öryggismįlastefnu ESB auk nįins samstarfs um dóms-og innanrķkismįl.
  3. Į eftir Maastricht kom Amsterdam sįttmįlinn įriš 1997 (ķ gildi 1999), sem fjallar um félagsmįl, aukinn meirihluta viš fleiri įkvaršanatökur ķ staš einingar, og Schengen įkvęšin um vegabréfalausar feršir yfir landamęri.
  4. Įriš 2001 var Nice samningurinn geršur (ķ gildi 2003).  Žar var fyrirkomulag atkvęšagreišslna viš įkvaršanatöku enn endurskošaš, kvešiš į um minni Framkvęmdastjórn og heimiluš fjölgun ašildarrķkja ķ 27.
  5. Įriš 2001 var toppfundur ESB ķ Laeken, utan viš Brussel, žar sem fjallaš var um žau mįl, sem ekki nįšist samstaša um ķ Nice, ž.e.a.s. einföldun og aukiš gegnsęi stjórnkerfisins, aukiš hlutverk žjóšžinganna og aš fęra įkvaršanatöku sem nęst hagsmunaašilum ķ héraši.  Ķ staš žess aš kalla saman enn eina samrįšstefnu rķkisstjórna var ķ Laeken įkvešiš aš blįsa fremur til žings meš žįtttöku stofnana ESB, rķkisstjórna, žjóšžinga og almennings.  Žinghald žetta um framtķš Evrópu var leitt af ešalbornum fyrrverandi forseta Frakklands, Valery Giscard d“Estaing, sem brįtt taldi žingheim į aš ganga enn lengra en Laeken fundurinn hafši fališ honum og aš feta ķ fótspor bandarķska žinghaldsins ķ Philadelphia įriš 1787 og gera drög aš fullvaxinni stjórnarskrį fyrir Evrópusambandiš.  Afrakstur žessarar vinnu varš hins vegar ekki snoturt 20 sķšna skjal, eins og bandarķska stjórnarskrįin er, heldur 300 sķšna ferlķki, sem kynnt var į toppfundi ESB įriš 2003.
  6. Įriš 2004 samžykkti samrįšstefna rķkisstjórna textann ķ žessum sįttmįla um stjórnarskrį fyrir ESB, žar sem kvešiš er į um enn fleiri sviš aukinna meirihlutaįkvaršana ķ staš einingar, endurskošun stofnana ESB og Stjórnarskrį.  Gallinn var hins vegar sį, aš žį höfšu 12 rķkisstjórnir lofaš aš leggja samninginn fyrir žjóšaratkvęšagreišslu, ž.į.m. sś brezka, franska, hollenzka, spęnska, pólska, danska og ķrska.  Er skemmst frį žvķ aš segja, aš ķ maķ 2005 höfnušu Frakkar samninginum meš 55 % gegn 45 %, og ķ jśnķ 2005 höfnušu Hollendingar honum meš 62 % gegn 38 %.  Žegar toppfundi ESB mistókst fįeinum vikum sķšar aš afgreiša fjįrhagsįętlun sambandsins fyrir 2007-2013 var oršiš kżrskżrt, aš ESB ętti viš alvarlegt innanmein aš strķša. 

Hvert stefnir ESB?
Enn er allt į huldu um, hvaš veršur um ESB.  Žjóšverjar leggja höfušįherzlu į aš žróa sambandiš ķ įtt aš Sambandsrķki Evrópu.  Žeir vilja völd ķ samręmi viš fólksfjölda, og stóržjóšir Evrópu hafa žar nś žegar tögl og hagldir.  Nś eru fjórir möguleikar ķ stöšunni:
Sįttmįli plśs:  Hér er um aš ręša aš bęta viš nśverandi sįttmįla m.a.  įkvęšum um lįgmarkslaun, orku-og umhverfismįl, en fella jafnvel burt oršiš stjórnarskrį. 
Sįttmįli mķnus meš loforši um višbętur: Žetta felur ķ sér einvöršungu helztu stofnanabreytingar, nżtt fyrirkomulag atkvęšagreišslna, utanrķkisrįšherra, fastan forseta Rįšherrarįšsins, en óbreytta stęrš Framkvęmdastjórnar.
Sįttmįli mķnus meš loforši um engar višbętur: Žetta vęri ašeins stofnanahreingerning, sem žjóšžingin gętu stašfest įn žjóšaratkvęšagreišslu. 
Enginn stjórnarskrįarsįttmįli: Žetta er žrautalending, sem er žó studd af nokkrum žjóšum, ž.į.m. Bretum. 

Žó aš žess sjįist ekki merki į ytra borši, į Evrópusambandiš nś ķ djśpstęšum tilvistarvanda.  Viš žessar ašstęšur mundi umsókn Ķslands um ašildarvišręšur jafngilda ferš įn fyrirheits.  Upp ķ žį óvissuferš vęri jafnframt lagt gjörsamlega aš žarflausu, og gęti hśn oršiš til óžurftar.

Bjarni Jónsson
verkfręšingur


Sjįlfstęšisflokkurinn įréttar fyrri stefnu sķna ķ Evrópumįlum

"Evrópusambandiš er bęši einn stęrsti sameiginlegi markašur veraldar og mikilvęgasta markašssvęši Ķslands. Samningurinn um Evrópska efnahagssvęšiš (EES), sem geršur var undir stjórnarforystu Sjįlfstęšisflokksins hefur įtt stóran žįtt ķ mikilli hagsęld į Ķslandi į umlišnum įrum og heldur įfram aš žjóna hagsmunum okkar vel hvaš varšar višskipti viš rķki įlfunnar. Ekki er annars aš vęnta en aš EES–samningurinn muni halda gildi sķnu. Sjįlfstęšisflokkurinn telur ašild aš ESB ekki žjóna hagsmunum ķslensku žjóšarinnar eins og mįlum er nś hįttaš. Mikilvęgt er aš sķfellt sé ķ skošun hvernig hagsmunum Ķslands verši best borgiš ķ samstarfi Evrópurķkja."

Įlyktun landsfundar Sjįlfstęšisflokksins 2007 um utanrķkismįl mį lesa ķ heild hér.


Žetta vęri ekki hęgt ef Ķsland vęri ašili aš ESB

Frķverslunarvišręšur hefjast viš Kķnverja ķ nęstu viku. Žaš er rétt aš halda žvķ til haga af žvķ tilefni aš ef Ķsland vęri ašili aš Evrópusambandinu vęri slķkt ekki hęgt af Ķslands hįlfu. Eitt af žvķ sem slķk ašild hefur ķ för meš sér er aš rķki afsala sér sjįlfstęšum rétti sķnum til aš gera millirķkjasamninga til stofnana Evrópusambandsins ķ Brussel, ž.m.t. frķverslunarsamninga en einnig samninga um skiptingu fiskveišistofna sem hafa skipt grķšarlegu mįli fyrir Ķslendinga į undanförnum įrum. Oftar en ekki hefur Ķsland žurft aš semja viš Evrópusambandiš um žessa stofna sem kallast deilistofnar. Viš ašild aš sambandinu myndi žaš sjį um aš semja um žį fyrir okkar hönd og žį einkum viš  - sig sjįlft. 


mbl.is Frķverslunarvišręšur hefjast viš Kķna ķ nęstu viku
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Heimssýn

Heimssýn

hreyfing sjálfstæðissinna í Evrópumálum, eru þverpólitísk samtök þeirra sem telja hagsmunum Íslendinga best borgið með því að halda áfram að vera sjálfstæð þjóð utan Evrópusambandsins.

Heimilisfang: Ármúla 6, 108 Reykjavík.

Sími 859 9107.


Nánar um Heimssýn

Vertu með!

Frjáls framlög

Eldri fęrslur

Jślķ 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (23.7.): 2
  • Sl. sólarhring: 24
  • Sl. viku: 613
  • Frį upphafi: 927156

Annaš

  • Innlit ķ dag: 2
  • Innlit sl. viku: 552
  • Gestir ķ dag: 2
  • IP-tölur ķ dag: 2

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband