Leita ķ fréttum mbl.is

Rökum ESB-ašildarsinna svaraš

euprobFyrir stuttu var hér fjallaš um tólf įstęšur til aš foršast ašild Ķslands aš Evrópusambandinu. Ašildarsinnar greindu nżveriš frį tķu įstęšum sem žeir töldu męla meš ašild. Hér veršur žeim mįlflutningi ašildarsinna svaraš liš fyrir liš:

 

 

  1. Lęgra matvęlaverš į Ķslandi?

ESB-sinnar nefna aš verš į landbśnašarvörum gęti ķ einhverjum tilvikum lękkaš örlķtiš ef vörurnar vęru fluttar inn frį ESB žar sem žęr eru verksmišjuframleiddar į risabśum į 500 milljóna manna markaši. Žeir gleyma hins vegar aš taka meš ķ reikninginn hin fjölmörgu störf sem myndu tapast hér į landi og minna fęšuöryggi og aukna sjśkdómahęttu sem žessu myndi fylgja. Kosturinn viš okkar litla markaš er mešal annars mun vistvęnni framleišsla. Upplżst hefur veriš aš notkun sżklalyfja ķ Žżskalandi og į Spįni, svo dęmi séu tekin, sé 40-60 sinnum meiri en hér į landi. Landbśnašarstefna ESB hefur haft gķfurlega neikvęš įhrif į landbśnaš og żmis héruš bęši ķ Svķžjóš og Finnlandi. Sęnskir bęndur eru nś aš skera upp herör gegn kerfi ESB og ętla aš taka mįlin aftur ķ sķnar hendur.

 

  1. Ķsland öšlast raunverulegt fullveldi?

ESB-ašildarsinnar segja aš Ķsland öšlist raunverulegt fullveldi meš žvķ aš ganga ķ ESB žvķ viš höfum lķtiš um žęr įkvaršanir aš segja sem eru teknar innan ESB og settar eru ķ löggjöf hér į landi. ESB-ašildarsinnar gleyma žvķ žó aš Ķslendingar gętu haft meiri įhrif į upphafsstigum reglusetningar ķ ESB. Jafnframt gleyma žeir žvķ aš Ķslendingar fengju ašeins 5 atkvęši af 750 į ESB-žinginu og ašeins 3 atkvęši af 350 ķ rįšherrarįšum, žar sem mikilvęgustu įkvaršanir eru teknar. ESB-ašildarsinnar vilja heldur ekki skilja aš žaš eru stóru žjóširnar sem rįša för ķ flestum veigamiklum mįlum ķ ESB og žį langt śt fyrir hlutfallslegt vęgi žeirra. Tilskipanir frį Brussel um rķkisfjįrmįl ašildarlandanna og ašgeršir varšandi mįlefni flóttamanna sżna m.a. hiš skerta fullveldi rķkja ķ ESB. Įrangursleysiš viš aš nį markmišum um opinberar skuldir og veršbólgumarkmišum sżnir svo getuleysi ESB ķ efnahagsmįlum.  Svipaš mį segja um ringulreišina ķ flóttamannamįlum.

 

  1. Lęgri vextir?

ESB-ašildarsinnar héldu lengi fram žeirri firru aš allir vextir yršu meš svipušum hętti ķ ESB og lęgri en ella. Stašreyndin er aš vextir ķ sumum löndum sem verst uršu śti ķ evrukreppunni ruku upp śr öllu valdi žar sem fįir vildu lįna žeim um tķma. Stašreyndin er einnig sś aš vextir hafa veriš mjög mismunandi til neytenda, hvort sem er į hśsnęšislįnum eša öšru, ķ hinum żmsu evrulöndum. Stašreyndin er einnig sś aš įstęšan fyrir mjög lįgum vöxtum vķša į evrusvęšinu nś er sś aš hagkerfiš hefur veriš ķ frosti, framleišsla allt of lķtil, eftirspurn of lķtil og atvinnuleysi vķša ógnvęnlega mikiš. Žrįtt fyrir talsvert langt tķmabil meš lįgum vöxtum hefur ekki tekist aš blįsa almennilega ķ glęšur atvinnulķfs ķ ESB og hagvöxtur aš mešaltali veriš nįlęgt nśllinu.

Žaš mį svo ekki gleyma einu skżrasta dęminu um skašsemi evrunnar og mešaltalsvaxtastefnunnar į evrusvęšinu. Žaš dęmi er Ķrland. Ķrar fengu allt of lįga vexti eftir aš landiš tók upp evruna. Fyrir vikiš jókst skuldasöfnun gķfurlega į Ķrlandi og bólumyndun ķ hagkerfinu sem endaši meš miklum skelli. Sešlabanki Evrópu krafšist žess svo aš skattborgarar tękju į sig įbyrgš į skuldbindingum einkabankanna. Fyrir žaš munu Ķrar lengi lķša.

 

  1. Nothęfur gjaldmišill?

Gjaldmišill greišir fyrir višskiptum. Flestir gjaldmišlar eru žjóšargjaldmišlar og eru einkum notašir ķ viškomandi löndum en minna ķ alžjóšlegum višskiptum. Svo eru til gjaldmišlar sem eru einnig notašir ķ alžjóšlegum višskiptum. Žar er Bandarķkjadalur langsamlega öflugastur, en einnig er stušst viš jen, sterlingspund og evru. Žaš er ekkert markmiš ķ sjįlfu sér fyrir rķki aš gjaldmišill žess keppi viš stęrstu alžjóšlegu višskiptagjaldmišlana.

Gengi annarra gjaldmišla en krónunnar hefur einnig sveiflast talsvert. Žaš į undanfariš viš um evru, Bandarķkjadal og ašra mišla. Vęrum viš meš evru myndi gengiš sveiflast talsvert gagnvart Bandarķkjadal sem er višmišun ķ stórum hluta višskipta.

Žaš er alger fįsinna aš möguleg upptaka evru myndi flżta losun fjįrmagnshafta. Žvķ var haldiš fram af fulltrśum rķkisstjórnar Jóhönnu Siguršardóttur aš umsókn um ašild aš ESB myndi flżta afnįmi hafta. Stašreyndin er aš umsóknin hafši engin įhrif į žį žróun. Žaš mįl veršur leyst af okkur hér innanlands.

ESB-ašildarsinnum er tamt aš tala um kostnašinn viš krónuna. Žeir gleyma hins vegar žvķ aš meš krónunni hafa Ķslendingar fariš śr žvķ aš vera ein fįtękasta žjóš ķ Evrópu į fįeinum mannsöldrum ķ žaš aš vera ein sś rķkasta.

Jafnframt gleyma ESB-ašildarsinnar hinum gķfurlega kostnaši sem evran veldur vķša ķ ESB-löndunum sem felst ķ žvķ hvernig evran hefur stušlaš aš hinum mikla atvinnuleysi į jašarsvęšum įlfunnar. Žaš er nś kominn tķmi til aš ESB-ašildarsinnar įtti sig į žeim kostnaši en reyni ekki aš slį ryki ķ augu fólks.

Žaš er enn fremur fjarri lagi aš verštrygging yrši śr sögunni žótt evra yrši tekin upp. Sömu verštryggšu samningar myndu gilda įfram, sumir til įratuga, hvort sem žaš eru śtlįn til hśsnęšiskaupa eša verštryggš skuldabréf sem eru stór hluti eignar lķfeyrissjóša, svo dęmi sé tekiš.  Hins vegar er hęgt aš draga śr verštryggingu eins og aš einhverju leyti hefur veriš gert aš undanförnu.

 

  1. Lęgri skólagjöld ķ breskum hįskólum?

Žaš er óvķša ódżrara aš mennta sig en į Ķslandi og gęši menntunar eru bara nokkuš góš. Hęgt er aš afla sér ódżrrar framhaldsmenntunar į Noršurlöndum og mun vķšar. Breska skólakerfiš er svo sem įgętt en skarar ekki fram śr öšrum löndum nema örfįir skólar. Breskir skólar hafa sóst eftir žvķ aš fį framśrskarandi nemendur frį Ķslandi og bošiš žeim góša styrki til framhaldsmenntunar. Lęgri skólagjöld fyrir ašra ķslenska nemendur ķ breskum hįskólum skipta vissulega mįli, en žau vega ekki mikiš žegar allir hagsmunir eru teknir saman og reynt aš vega og meta hvaš sé hagkvęmast fyrir ķslensku žjóšina og nįmsmenn ķ heild til lengri tķma litiš.

 

  1. Nišurfelling tolla?

Viš getum fellt nišur žį tolla sem viš teljum hagkvęmt. Žróunin hefur veriš ķ žį įtt aš lękka og fella nišur tolla gagnvart višskiptalöndum okkar, mešal annars į matvęlum. Hins vegar getur veriš hagkvęmt fyrir okkur aš hafa tolla į tilteknum vörum til aš vernda mikilvęga framleišslu hér į landi sem į ķ samkeppni viš verksmišjubśskap į meginlandi įlfunnar. Viš höfum gert fjölmarga višskiptasamninga viš önnur rķki, t.d. Kķna og Fęreyjar sem fęra okkur margvķslegan įvinning. Slķkir samningar og ašrir sem viš höfum gert falla nišur viš ašild aš ESB. ESB-ašild žżšir žvķ nišurfellingu tolla aš einu leyti en aš öšru leyti förum viš inn fyrir tollmśra ESB (t.d. į įli). ESB leggur nefnilega tolla į żmsar vörur sem žegar eru tollfrjįlsar hér į landi. Žaš er raunar athyglisvert hvaš ķslensk stjórnvöld gera lķtiš śr mikilvęgi tollverndar og hafa veriš tilbśin aš fella žį nišur einhliša.

 

  1. Erlendar fjįrfestingar – aukin atvinnutękifęri?

ESB-ašildarsinnar halda žvķ fram aš meš inngöngu ķ Evrópusambandiš og upptöku evru yrši aušveldara aš laša aš erlenda fjįrfesta til Ķslands, sem myndi žį vonandi skila sér ķ žvķ aš erlend fyrirtęki myndu setjast hér aš ķ auknum męli og skapa žannig atvinnu fyrir Ķslendinga. Hér į landi hefur į undanförnum įratugum veriš talsverš erlend fjįrfesting. Vissulega hefur stór hluti hennar veriš tengdur viš aršbęran orkuišnaš og lķklega varhugavert aš hraša erlendum fjįrfestingum um of ķ žeim geira. Žrįtt fyrir krónuna hafa fjįrfestar frį żmsum nįgrannalöndum fjįrfest einnig ķ eignum, fyrirtękjum og veršbréfum hér į landi, meira aš segja undanfarin įr, žvķ žrįtt fyrir fjįrmagnshöftin eru ekki settar teljandi hömlur į fjįrfestingar erlendra ašila hér į landi. Til lengri tķma eru žaš framleišslužęttirnir sem skipta mįli žegar meta į žaš hversu aršbęrt er aš fjįrfesta ķ tilteknu landi. Žar skipta mestu aušlindir landsins, innvišir hagkerfisins og fęrni vinnuaflsins. Gjaldmišillinn skiptir žar litlu mįli. Žjóšin hefur ekki viljaš heimila algjört frelsi ķ fjįrfestingum ķ sjįvarśtvegi og žaš hefur veriš takmarkašur pólitķskur įhugi į žvķ aš heimila erlendar fjįrfestingar ķ orkuišnaši. Almenningur į Ķslandi vill halda opinberum yfirrįšum yfir stórum hluta orkuframleišslunnar. Žaš veršur žvķ ekki ętlaš annaš en aš ESB-ašildarsinnar vilji óheftar fjįrfestingar erlendra ašila ķ aušlindum landsins, bęši tengdum sjįvarśtvegi og orkuframleišslu. Meš žvķ er hętt viš aš aršurinn af fjįrfestingunum fęri śr landi ķ rķkari męli.

 

  1. Fyrir landsbyggšina?

ESB-ašildarsinnar halda žvķ fram aš viš fengjum einhverja styrki til byggšamįla ķ gegnum ESB. Stašreyndin er sś aš vegna styrks ķslensks hagkerfis yršu Ķslendingar sjįlfir aš greiša žessa styrki ķ gegnum skatta sem lagšir yršu į almenning. Auk žess myndi ašild aš ESB grafa undan landsbyggšinni meš žvķ aš vega aš framleišslu ķ sveitum landsins meš óheftum innflutningi į matvęlum.

 

  1. Stęrsta višskiptablökk ķ heimi?

Meš ašild Ķslands aš ESB yršum viš  hluti af stęrstu višskiptablökk ķ heimi og hefšum įhrif į mótun hennar, segja ESB-ašildarsinnar. Ķ fyrsta lagi viršast ašildarsinnar vera bśnir aš gleyma žvķ aš viš erum ašilar aš evrópska efnahagssvęšinu og njótum žar meš ķ veigamiklum atrišum sama fjórfrelsis og ESB-žjóšir almennt. Žeir viršast einnig gleyma žvķ aš meš ašild aš ESB myndum viš tapa samningssjįlfstęši ķ mörgum mįlum, ekki sķst sjįvarśtvegsmįlum. Vęrum viš hluti af ESB hefši Brussel śthlutaš okkur kvóta, žar meš tališ ķ makrķl, og viš myndum auk žess tapa sęti okkar viš samnings- og fundarboršiš ķ margs konar alžjóšlegu samhengi.

 

  1. Frišur, frelsi og jafnrétti?

ESB-ašildarsinnar segja aš markmiš Evrópusambandsins hafi frį upphafi veriš aš stušla aš friši. Ekki skal gert lķtiš śr žeim markmišum en heldur hefur ESB tekist óhönduglega til žar sem žaš hefur komiš nęrri. Nęgir aš nefna strķšiš į Balkanskaga, deilur į Sri Lanka og įtök ķ Vestur-Afrķku. Hefur ESB stušlaš aš auknum jöfnuši eša jafnrétti? Samkvęmt nżlegri könnun Eurostat, Hagstofu ESB, eiga 120 milljónir Evrópubśa į hęttu aš lenda ķ fįtękt og félagslegri śtskśfun. Ójöfnušur af žvķ tagi getur veriš jaršvegur fyrir įtök. Žaš er žvķ ekki skrżtiš aš ESB skuli stefna aš žvķ aš koma sér upp her. Og fyrir hvern hefur ESB stušlaš aš frelsi? Ekki hefur frelsi žeirra tugmilljóna manna sem misst hefur vinnuna aukist. Ekki hefur frelsi žeirra kvenna aukist sem hafa misst vinnuna ķ žjónustu hjį hinu opinbera en žurfa ķ stašinn aš ašstoša aldraša og sjśka ęttingja sķna ókeypis. Žaš er nefnilega žannig aš efnahagsžrengingarnar sem evran veldur hefur vķša fariš verst meš konur. Jöfnušur og jafnrétti hefur minnkaš, frelsiš veriš skert og frišurinn hangir vķša į blįžręši ķ įlfunni, t.d. vegna žess hve óhönduglega hefur tekist til ķ mįlefnum er varša flóttamenn.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Heimssýn

Heimssýn

hreyfing sjálfstæðissinna í Evrópumálum, eru þverpólitísk samtök þeirra sem telja hagsmunum Íslendinga best borgið með því að halda áfram að vera sjálfstæð þjóð utan Evrópusambandsins.

Heimilisfang: Ármúla 6, 108 Reykjavík.

Sími 859 9107.


Nánar um Heimssýn

Vertu með!

Frjáls framlög

Eldri fęrslur

Des. 2019
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (6.12.): 1
  • Sl. sólarhring: 30
  • Sl. viku: 631
  • Frį upphafi: 970365

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 531
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband